Palangoje į finišo tiesiąją įžengiančiame prestižiniame apartamentų projekte „Vandens formos“ pristatyta galutinė projekto meninė vizija. Praėjusią savaitę įvykusio renginio metu atidengta specialiai projektui sukurta skulptoriaus Martyno Gaubo skulptūra „Undinėlė, valganti ledus“, tapusi centriniu vidinio kiemo akcentu. Kartu tai pažymėjo svarbų projekto etapą – šiandien „Vandens formos“ pirmą kartą gali būti vertinamos kaip vientisa architektūros, interjero, kraštovaizdžio ir meno visuma.

Renginio metu taip pat pristatyta dizainerės Agnės Kuzmickaitės kūrybos retrospektyva, įkvėpta vandens ir skirtingų jo formų. Ant podiumo pristatyti darbai taip pat simboliškai atliepė įvairias pasaulio šalis, iš kurių atkeliavo projekto „Vandens formos“ architektūroje ir interjere naudojamos medžiagos. Tačiau pagrindinis vakaro akcentas buvo pats projektas ir jo koncepcija. Pasak projektu besirūpinančios NT rinkodaros įmonės „NTligence“ vadovės Elinos Mesengiser-Garber, „Vandens formos“ nuo pat pradžių buvo kuriamos siekiant pasiūlyti ne standartinį gyvenamąjį būstą, o išskirtinę gyvenimo aplinką.

„Pirkėjai, kurie domisi šiuo projektu, nėra pirmą kartą įsigyjantys būstą. Jie aiškiai žino, ką renkasi ir kodėl: jie vertina aukščiausią kokybę, elitinę vietą ir labai ribotą pasiūlą. Jiems svarbu ne tai, kad projektas būtų matomas, o tai, kad jis derėtų su jų gyvenimo standartais ir estetikos suvokimu“, – teigia E. Mesengiser-Garber.

Architektūra, menas ir kraštovaizdis

Vos 33 apartamentų projektas vystomas J. Simpsono gatvėje – vienoje prestižiškiausių ir ramiausių Palangos vietų. Kelių minučių atstumu nuo jūros, Birutės parko ir pušynų įsikūręs kompleksas kurtas galvojant apie žmones, kuriems svarbi ne tik vieta, bet ir gyvenimo kokybė.

Pasak E. Mesengiser-Garber, nuo pat pradžių buvo siekiama sukurti projektą, kuriame architektūra, kraštovaizdis ir menas veiktų kaip viena sistema.

„Norėjome, kad pastatas ne dominuotų, o papildytų aplinką. Projekte pasirinkome medžiagas, kurios paprastai naudojamos tik išskirtiniuose, aukščiausios klasės projektuose. Mums svarbi ne tik jų estetika, bet ir tai, ką jos pasako apie kokybę, ilgaamžiškumą bei požiūrį į aplinką“, – sako E. Mesengiser-Garber.

Projektą kūrę architektai pasirinko medžiagas, atkeliavusias bene iš visų pasaulio žemynų – nuo Japonijoje gaminamų rankų darbo molio plytelių iki braziliškos Ipė medienos, laikomos viena tvirčiausių pasaulyje naudojamų kietmedžio rūšių. Projekte taip pat naudojamas kalkakmenis, marmuras ir kitos ilgaamžės medžiagos, kurios dažniausiai sutinkamos tik aukščiausios klasės projektuose.

Meno kūrinys kaip projekto dalis

Vienu ryškiausių projekto akcentų tapo skulptoriaus Martyno Gaubo sukurta skulptūra „Undinėlė, valganti ledus“. Ji įkurdinta projekto vidiniame kieme ir papildo bendrą „Vandens formų“ koncepciją.

Skulptūra vaizduoja undinę, rankoje laikančią ledus. Minkštos, natūralios formos sąmoningai nutolusios nuo klasikinio kanono, o pats kūrinys perteikia lengvumo, atsipalaidavimo ir gyvenimo pajūryje nuotaiką. Skulptūra pratęsia ir pagrindinę projekto temą – vandenį, kuris įvairiais pavidalais atsikartoja visose komplekso erdvėse.

„Undinėlė šiame kūrinyje man simbolizuoja žmogų, kuris yra laisvas savo pasirinkimuose, gyvenimo būde ir požiūryje į pasaulį. Ji nesiekia atitikti kitų lūkesčių ar prisitaikyti prie primestų standartų. Rankoje laikomi ledai čia tampa paprasto gyvenimo džiaugsmo, spontaniškumo ir gebėjimo mėgautis akimirka simboliu“, – sako skulptūros autorius Martynas Gaubas.

Vandens tema tampa jungiamąja grandimi tarp visų projekto elementų. Ji atsispindi architektūroje, medžiagose, meno kūriniuose ir bendrosiose erdvėse. Vidiniame kieme įrengtas fontanas, fojė naudojamos tekėjimą ir šviesos žaismą primenančios formos, o skulptūra simboliškai įprasmina vieną iš vandens būsenų – ledą.

Nuo pasaulinių dizaino vardų iki japoniško sodo

Projekte daug dėmesio skirta ne tik architektūrai, bet ir bendrosioms erdvėms. Jų interjero koncepciją kūrė architektė Eglė Truskauskienė, anksčiau dirbusi su tokiais pasauliniais mados ir prabangos vardais kaip „Dior“, „Chanel“ ir „Louis Vuitton“.

Pagrindinėje erdvėje lankytojus pasitinka muziejinio lygio „Edra“ sofa, o per visą atriumą nusidriekusi menininkės Milanos Rozovskajos instaliacija tapo vienu ryškiausių interjero akcentų. Lubose panaudota šviečiančio akmens apdaila kuria vientisą šviesos foną ir sustiprina bendrą projekto estetiką. Ne mažiau dėmesio skirta ir aplinkai. Vidiniame kieme suformuotas japoniško sodo principais paremtas kraštovaizdis su formuotomis pušimis, akmenų kompozicijomis ir subtiliu apšvietimu.

Pasak projekto atstovų, „Vandens formose“ tiek pat dėmesio skirta kasdieniam komfortui, kiek ir architektūrai ar menui. Gyventojams bus teikiamos konsjeržo paslaugos – nuo siuntų priėmimo iki pagalbos organizuojant buitines paslaugas ar rezervacijas. Apartamentuose įrengtos individualios KNX išmaniųjų namų sistemos, leidžiančios centralizuotai valdyti apšvietimą, šildymą, užuolaidas ir apsaugos funkcijas.

Visi apartamentai turi terasas, kurių plotas kai kuriais atvejais siekia iki 146 kvadratinių metrų. Jos projektuotos kaip natūralus gyvenamosios erdvės tęsinys, suteikiantis daugiau privatumo ir galimybę mėgautis pajūrio aplinka. Projekte „Vandens formos“ šiandien jau galima pamatyti visumą, kuri buvo kuriama kelerius metus. Tai projektas, kuriame kiekviena detalė – nuo architektūros ir medžiagų iki meno kūrinių bei paslaugų – yra bendros idėjos dalis“, – sako E. Mesengiser-Garber.