Tarp miško ir upės, vakarinėje Vilniaus dalyje, kyla naujasis Bukčių kvartalas – vieta, kur architektūra sąmoningai žengia žingsnį atgal, leisdama dominuoti ne pastatams, o gamtai. Čia miesto tankį keičia erdvės pojūtis, vizualinį triukšmą – medžių linijos už lango, o intensyvų ritmą – lėtesnė, ramesnė kasdienybė. Bukčių išskirtinumas slypi ne tik lokacijoje, kur susitinka miškas ir upė, bet ir pačiame požiūryje į gyvenamąją aplinką: kurti miestą, kuris neperkrauna žmogaus. Ir nors architektūra negali tiesiogiai nulemti žmogaus savijautos ar ilgaamžiškumo, ji gali kurti palankesnes sąlygas kokybiškesniam gyvenimui.
Apie tai, kaip vieta diktavo Bukčių kvartalo architektūrinius sprendimus, kodėl buvo svarbu išlaikyti žmogaus mastelį ir kaip šiandien keičiasi požiūris į gyvenimo kokybę mieste, kalbamės su projekto architektu, studijos „Cloud Architects“ partneriu Antanu Dageliu.
Antanai, Bukčių kvartalas vystomas jautrioje vietoje – tarp miško ir upės. Kaip aplinka diktavo architektūrinius sprendimus?
– Kuriant šį projektą, aplinka įpareigojo siekti ne standartinių „dėžučių“ architektūros, bet pasistengti atrasti išraiškingesnių sprendinių, kurie, visų pirma, nekonkuruotų su gamtos didybe, o ją papildytų. Ši vieta išties įspūdinga, turinti stiprų charakterį – projektą supa Bukčių miškas, Neries pakrantė. Maža to, visai šalia ir miesto centras bei oro uostas – viskas pasiekiama greitai ir paprastai. Visgi miestas čia netrukdo ramiai gyventi. Taip pat pastebėjome, kaip stipriai čia keičiasi gamta, todėl mums, kaip architektams, labai norėjosi, kad ir aplinką papildančių pastatų architektūra nebūtų monotoniška.
Ką pasirinkote pabrėžti, o ką nutildyti, kad pagrindiniu kvartalo elementu išliktų gamta? Kodėl tai buvo svarbu?
– Reljefas diktavo, kad turi dominuoti šlaitiniai stogai, skirtingi pastatų aukščiai. Pasirinktos natūralios medžiagos, šviesūs atspalviai bei plytos taip pat puikiai dera prie gamtos. Gamta yra pagrindinis šio kvartalo veikėjas ir stiprybė, todėl pabrėžti šį grožį jos nenustelbiant mums buvo itin svarbu.
Šiandien daugelyje naujų kvartalų dominuoja tankis, intensyvumas ir vizualinis aktyvumas. Projektuojant Bukčius, regis, buvo pasirinkta kita kryptis. Kodėl jums buvo svarbu neperkrauti teritorijos? Ką toks sprendimas duoda žmonių kasdienybei?
– Iš tiesų, šis kvartalas yra apie 30–40 proc. mažesnio intensyvumo nei kiti panašios tipologijos kvartalai Vilniuje. Daugiau nei pusė visos teritorijos skirta žmonėms, rekreacinėms erdvėms, net apšvietimas čia derinamas prie natūralaus žmogaus cirkadinio ritmo. Neabejojame, kad toks sprendimas pasiteisins: gyventojai galės mėgautis erdvesniais kvartalo kiemais bei kokybiškai sukurtomis viešosiomis zonomis, kurios skatins teritorijos gyventojų bendruomeniškumą bei didesnę socialinę integraciją. Viskas čia sukurta gyvenimui.
Iš tiesų, dažnai apie gyvenimo kokybę kalbame abstrakčiai, tačiau ar pritartumėt, kad ją formuoja kasdienės detalės – vaizdas pro langą, natūrali šviesa, galimybė išeiti pasivaikščioti, privatumo jausmas?
– Šis kvartalas leis jo gyventojams visomis juslėmis patirti keturis metų laikus – toks vizualinis gyvumas vietą paverčia įdomia, dinamiška, daugiasluoksne. Jis skatins gyventojus išeiti į kiemus ir terasas, kasdien gėrėtis aplinkos vaizdais. Šiuolaikinėje urbanistikoje vis dažniau kalbama apie žmogaus mastelio aplinką. Bukčiuose jo taip pat nepamiršome. Didelis dėmesys projekte skiriamas apželdinimui, mažajai architektūrai. Juk savo kasdienybėje žmogus daugiausiai dėmesio skiria būtent artimos aplinkos stebėjimui – tam šiame projekte taip pat skiriama daug dėmesio.
Vienas sudėtingiausių uždavinių gyvenamuosiuose kvartaluose – suderinti privatumo poreikį ir bendruomeniškumą. Kaip Bukčių projekte buvo ieškoma balanso tarp asmeninės ramybės ir natūralaus kaimynystės jausmo?
– Išsigryninta strateginė kryptis nesistengti pasiekti maksimalaus kvadratų kiekio leido gerai suderinti ir privatumo, ir bendruomeniškumo poreikį. Juk abu jie reikalingi kokybiškam gyvenimui. Projekte atsirado tiek privačios, tik kvartalo gyventojams skirtos erdvės, tiek vieša aikštė; daugiasluoksniškumo suteikia ir aktyvūs pirmieji aukštai. Taip pat planuojama vystyti jungtis su šalia tekančia upe ir Lazdynėlių kvartalu.
Pastaraisiais metais daug kalbama apie ilgaamžiškumą, geresnę savijautą ir aplinkos poveikį kasdieniam gyvenimui. Nors architektūra negali tiesiogiai lemti žmogaus sveikatos, kaip, jūsų manymu, kokybiškai suprojektuota gyvenamoji aplinka gali prisidėti prie tvaresnės, ramesnės ir kokybiškesnės kasdienybės?
– Jei kokybiškai suprojektuotos erdvės skatins išeiti į kiemus, viešąsias erdves, praleisti daugiau laiko gamtoje, o pirmuosiuose aukštuose esančios komercinės patalpos ir ten teikiamos paslaugos skatins kaimynų bendravimą – tai be abejonės prisidės ir prie geros fizinės bei psichologinės žmonių jausenos.
Antanai, turite ne vienerius metus solidžios patirties. Kuo jums pačiam šis projektas įdomus, įsimintinas?
– Tai vienas iš retų atvejų, kai tokio dydžio kvartalą tenka kurti tokioje jautrioje, didelį potencialą turinčioje aplinkoje. Šiame kontekste dominavo ne aplinkinis užstatymas, bet gyvybė – tuo šis projektas buvo įsimintinas ir įdomus.
