Menas šiandien neišsitenka vien galerijų erdvėse ir vis dažniau stebina, įkvepia ar provokuoja už jų ribų. Meno kūriniai tampa ne tik viešųjų erdvių, bet ir NT projektų akcentu, vis labiau vertinamu būsto pirkėjų. Kaip rodo tyrimų bendrovės „Spinter research“ šią vasarą atliktos apklausos duomenys, dažniausiai už skulptūras, freskas, paveikslus ar meno instaliacijas NT objekte papildomai mokėti linkę ūkininkai (21,4 proc.), šiuo požiūriu gerokai lenkiantys kitų profesijų ar užsiėmimų atstovus.
Ūkininkai – tarp labiausiai vertinančių meną
Dar daugiau ūkininkų – 57,1 proc. – piniginę pravertų plačiau, jei matytų gerą vertės pasiūlymą. Palyginimui, už meno kūrinius mokėti daugiau, nedvejodami arba įvertinę konkretų pasiūlymą, sutiktų 51 proc. visų Lietuvos gyventojų.
Apklausos rezultatai rodo, kad meno kūrinių kuriama pridėtinė vertė aktuali nemažai daliai Lietuvos gyventojų. Visgi daugumos respondentų sprendimas už menu praturtintą NT objektą mokėti daugiau priklausytų nuo konkretaus pasiūlymo ir jo kainos.
„Meno kūriniai ir akcentai NT projektuose yra išties vis labiau vertinami – ypač premium segmente. Jame pirkėjai siekia pridėtinės vertės ir išskirtinumo, kuriuos suteikia sumaniai ir skoningai į aplinką integruoti meno objektai – skulptūros, freskos, tapybos darbai. Vystytojai siekia atliepti šiuos NT pirkėjų lūkesčius bendradarbiaudami su menininkais, išskirtinę viziją gebančiais pasiūlyti architektais ir dizaineriais“, – sako NT rinkodaros ir pardavimų įmonės „NTligence“ direktorė Elina Mesengiser-Garber.
Kaip rodo apklausos duomenys, Lietuvos gyventojai pirmenybę NT objektuose iš visų meninių sprendimų teikia meniniam sienų apipavidalinimui (17 proc.). Tuo metu ūkininkai didžiausią vertę mato vandens meno instaliacijose – už jas papildomai mokėti būtų linkę 35,7 proc. šios grupės respondentų.
Ypatingo projekto simboliu tapo undinėlė
Tai, kad menas NT projektuose gali tapti centriniu akcentu, vietos simboliu ir diskusijų objektu, įrodo Palangoje, J. Simpsono gatvėje, prabangių apartamentų komplekso „Vandens formos“ teritorijoje praeivių akį traukianti vieno žymiausių šiuolaikinių Lietuvos skulptorių Martyno Gaubo skulptūra „Undinėlė, valganti ledus“. Provokuoti mėgstančio menininko sukurta netikėtų formų undinėlė simbolizuoja pasitikėjimą savimi, išsivadavimą iš primestų standartų ir laisvę, atostogų prie jūros nerūpestingumą. Undinėlės valgomi ledai subtiliai atliepia skirtingų vandens formų įkvėptą projekto koncepciją.
Nors pristatyta dar visai neseniai, undinėlės skulptūra jau spėjo tapti atpažįstamu ne tik konkretaus NT projekto, bet ir visos Palangos urbanistinio bei kultūrinio kraštovaizdžio objektu. Skulptūra įgyja savotiško orientyro statusą, specifinę miesto lokaciją žyminčiu simboliu. Žvelgiant į šį kūrinį nesunku įsivaizduoti poilsiautojus kalbant telefonu: „einu link undinėlės – ten ir susitikime“.
Tačiau M. Gaubo skulptūra nuo pat pradžių sumanyta ne kaip paskiras kūrinys, o kaip bendrą „Vandens formų“ projekto architektūrinę-meninę viziją pratęsiantis objektas. Skulptūra įkurdinta apartamentų gyventojams skirtoje japoniško sodo stiliaus erdvėje su suformuotomis pušimis, akmenų kompozicijomis ir subtiliu apšvietimu. Čia taip pat įrengtas ramybės atmosferą kuriantis fontanas. Autentiška meninė raiška tokiame kontekste tampa integralia kokybiškos gyvenamosios ir rekreacinės aplinkos dalimi.
Vien meno kūrinių nepakanka
Be undinėlės skulptūros išskirtiniame projekte taip pat netrūksta ir kitų meno akcentų – pavyzdžiui, bendrosiose projekto erdvėse per visą atriumą driekiasi menininkės Milanos Rozovskajos instaliacija. Patalpų interjeras taip pat neeilinis – jį kūrė su tokiais prestižiniais prekės ženklais kaip „Dior“, „Chanel“ ir „Louis Vuitton“ anksčiau dirbusi architektė Eglė Truskauskienė. Pagrindinių patalpų foje unikalią estetiką formuoja tekėjimą ir šviesos žaismą primenančios formos bei lubose sumontuota šviečiančio akmens apdaila.
„Norint, kad meno kūriniai NT objektui išties suteiktų papildomą vertę, svarbu meninį ir estetinį sluoksnį organiškai įpinti į bendrą architektūrinę viziją. Kitaip tariant, neužtenka vien pastatyti skulptūros ar pakabinti paveikslo – menas turi išryškinti projekto charakterį, formuoti aplinkos aurą, rezonuoti su teritorijos kontekstu. Tokia aplinkos, architektūros, dizaino ir meno sintezė reikalauja nemažai pastangų, tačiau būtent ją vertina pirkėjai“, – įsitikinusi E. Mesengiser-Garber.
„Vandens formos“ kompleksas įsikūręs vienoje ramiausių Palangos gatvių – visai šalia jūros, pušynų ir Birutės parko. Projekte įrengti vos 33 apartamentai. Visi jie turi lauko terasas poilsiui gaiviame pajūrio ore. Terasų plotas kai kuriais atvejais siekia iki 146 kv. m. Projekto architektūrinei vizijai išpildyti pasirinktos išskirtinės medžiagos – natūralus akmuo iš Kroatijos Istrijos regiono, natūrali ir itin tvirta Ipė mediena iš Brazilijos, rankų darbo japoniškos keramikinės plytelės.
Lietuvos gyventojų apklausą su tikslu išsiaiškinti jų požiūrį į meno objektus NT projektuose bendrovė „Spinter research“ atliko šių metų liepos mėnesį. Iš viso apklausta daugiau nei tūkstantis 18-75 metų amžiaus gyventojų visoje Lietuvoje.
